(PARADIES: Hoffnung / PARADISE: Hope)
2013 / Austrija, Prancūzija, Vokietija / rež. Ulrich Seidl
"Specialieji seansai"
Kažkada mokykloj vienuoliktoj ar dvylikoj klasėj visi gavom užduotis: kiekvienam suolui auklėtojas (lietuvių kalbos mokytojas) padalino po lotynišką citatą, pagal kurią reikėjo padaryti plakatą stendui. Plakatą nupiešė mano suolo draugė, kai po pusmečio gavom naują citatą - piešti buvo mano eilė. Citata buvo "aquila non captat muscas" ("ereliai negaudo musių" - iki šiol atsimenu). Pasiėmiau didelį popieriaus lapą ir užrašiau "Aquila non captat MUSCAS". Pastarasis žodis buvo dvigubai didesnis nei kiti. Ant kažkurios iš šio žodžio raidės patupdžiau nedidelį erelį, o kitame lapo kampe per pusę lapo nupaišiau musę. Ką gali žinoti, kodėl tie ereliai musių negaudo... Nereikia čia susireikšminti... Auklėtojas pamatęs nuoširdžiai šyptelėjo į ūsą: "viską apvertei aukštyn kojom... na ir gerai...".
Yra trys didžiosios krikščioniškos vertybės: tikėjimas, viltis ir meilė. Kai galvoju, nieko gražiau turbūt ir nėra. Ir visi gražūs jausmai sueina į šias vertybes. Ulrichas Seidlas savo trilogijos "Rojus" filmus pavadino pagal šias vertybes. Ir viską apvertė aukštyn kojom: pagyvenusios moters "meilės" paieškos tarp jaunų neturtingų Kenijos vaikinų, fanatiškas tikėjimas ir įsimylėjusios paauglės viltis suvilioti pagyvenusį stovyklos gydytoją.
Šiame filme gerai atskleistas paauglių pasaulis. Net pagalvojau, gerai, kad jau seniai iš to išaugau... Visgi paauglystė - sunkus laikas. Ir gerai atskleistas apkūnių jaunų žmonių gyvenimas. Lyg ir netrukdo tas apkūnumas, bet kažkaip ir nesmagu. Jie sportuoja ir sveikai maitinasi, nes yra verčiami, tačiau nelabai tiki, kad kas nors dėl to pasikeis. O kaip smagu iš kelio išklysti!.. Pats filmas keistas, tarsi būtų sukurtas ne šiais metais, bet prieš kokius du dešimtmečius. Jeigu jame nebūtų mobilių telefonų ir nežinočiau, kad tai naujas filmas, tikrai galvočiau, kad čia retrospektyvos programos filmas.
Nuorodos:
Komentarų nėra
Rašyti komentarą